PROLOGAS

   Pakeliauti dviračiais su draugais nusprendėme po to, kai pagaliau visi įsigijome dviračius. Aš nusipirkau paskutinis :)
   Dviratį buvau nusipirkęs jau prieš porą savaičių (o pirkau kelionėms), buvau apsipratęs su juo, tad atėjo laikas pakeliauti...

   Keliauti turėjome trise (aš, Donatas ir Tomas), bet Tomas išvyko į Maskvą paatostogauti, tad dviračiais išvykome mudu su Donatu.
   Aukštaitiją pasirinkome, nes Tauragnai - Donato tėviškė, Kazitiškis - mano kaimas.

   Taigi vieną liepos savaitgalį (2002 07 06-07) susiruošėme pasivažinėti Labanoro giria :)
   Manta buvo neypatinga (be raktų rinkinuko nei miegmaišių nei palapinės, nei kažko ypatingo neėmėme, kadangi kur nakvoti turėjome, o ir žygis buvo - labiau pasivažinėjimas).

Liepos 6 d. (šeštadienis)

   Ryte traukiniu atvykome į Pabradę. Pasivažinėjome po miestelį (nieko gero ar įdomaus jame nerasta), nusifotografavome prie užsieniečių registracijos centro (1 nuotr.) ir patraukėme į Arnionių pusę. Išvažiuojant iš miesto pievoje pamatėme cementinį sovietinių laikų reliktą - kūjį su pjautuvu ir nusifotkinome ant jo (2 nuotr.).
   Kelias geras, minasi lengvai - ilsimės :) Privažiavome kaimelį labai įdomiu pavadinimu (3 nuotr.). Grožimės Aukštaitijos kraštovaizdžiu (4 nuotr.).
   Bėdos prasidėjo keli km už Arnionių - baigėsi plentas ir prasidėjo žvyrkelis, kuris tęsėsi virš 20 km. Kaip minėjau, diena karšta, dulkės blogas kelias - važiuoji ir krataisi, minti sunku, o kai pravažiuoja kokia mašina, sukeldama dulkių debesis... Privažiuojame Labanoro regioninį parką (5 nuotr.) ir ta proga išsimaudome puikiame ežeriuke prie pat parko. Puikiai atsigaiviname - vanduo nerealus, gamta nereali, vieta irgi... Šią vietelę įsidėmime ateičiai.
   Donatui važiuoti lengviau, nes jo padangos storos, o su maniškėm plonom problemų buvo nedidelių - jei būdavo birus smėlis, tai vis klimpdavau. Miško parduotuvėlėje nusiperkame ledų, atsigaiviname ir miname toliau. Privažiuojame ir Labanorą (6 nuotr.). Nusifotografuojame prie Labanoro bažnyčios (7, 8 nuotr.) ir miname link Kaltanėnų.
   Iki šio miestelio tik 15 km, tad greitai ir privažiuojame jį. Kaltanėnuose nusiperkame pavalgyti, nusileidžiame prie upės ir papietaujame. Mums kompaniją palaiko gulbių šeimynėlė (9 nuotr.). Nusifotografuojame prie Kaltanėnų bažnyčios (10 nuotr.) ir miname link sekančio mūsų poilsio punkto - Linkmenų.
   Iki Linkmenų tik 10 km, tad mes labai greitai jį privažiuojame. Linkmenys nemažas miestelis. Tvarkingas ir gražus. Labai graži bažnyčia (11 nuotr.).
   Sėdame ant savo plieninių žirgų ir lekiame link Tauragnų. Už Linkmenų iki Kirdeikių (5 km) žvyrkelis, bet mums po Labanoro girios žvyrkelio tai tik trumputė atkarpėlė...
   Privažiavus Kirdeikius pastebėjome pakelyje studentus menininkus tapančius tai kelią, tai sodą, tai dar kažką. Vieną pamatėme prie pat kelio ir nutarėme paklausti kaip sekasi tapyti. Sustojau, sakau - sveikas, kaip sekasi tapyti? Jis atsisuka ir... tai mano klasiokas, kurio jau nemačiau gal porą metų :) (12 nuotr.). Koks netikėtas susitikimas. Nematai žmogaus kelis metus ir sutinki kažkur Lietuvos kaime, kuriame jis atlieka praktiką ir tapo prie kelio, o tu važiuoji pro tą kaimą ir susitinkate... Super... Mano nuotaika po šio susitikimo nereali... Nusifotkiname prie Kirdeikių bažnyčios (13 nuotr.). Beje ją taip pat tapė viena studentė ir prašė, kad mes prie bažnyčios pastovėtume pora valandėlių, tada ir mus nutapytų :).
   Iki Tauragnų keliolika km, tai už pusvalandžio mes juos ir privažiuojame. Prieš pat Tauragnus labai ilgas ir status kalnas ir nusileidimas juo mums labai malonus.
   Tauragnuose mus mielai pasitinka Donato tėvukai. Aš pas jį svečiuojuos antrą kartą, buvau atvykęs praėjusią vasarą. Vėl važiuojame maudytis, prie ežero susipažįstame su chebryte iš Vilniaus. Praleidžiame su jais vakarą ir einame miegoti.

Liepos 7 d. (sekmadienis)

   Atsikeliama sočiai pavalgome. Donato mama labai puiki šeimininkė ir labai myli svečius. Manęs ji vis klausdavo ko norėčiau, kad ji padarytų. O aš kadangi valgau vieną kartą (kartais du kartus) per dieną, tai pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, vakarienė ir dar kartais šis tas man tai labai, labai daug :)
   Na žodžiu prisivalgome ir varome pasižvalgyti po apylinkes. Man per praėjusį apsilankymą labai patiko apleistos žydų kapinės, todėl pasiūlau Donatui prie jų nuvažiuoti. Pora kilometrų už Tauragnų miške yra apleistos žydų kapinės. Prieš karą čia buvo 2/3 žydų, tad kapai nemaži. Padarome porą nuotraukų (14, 15 nuotr.). Šiais metais jie truputi aptvarkyti. Prieš metus Donatas mane čia atsivežė ankstyvą rytą. Aplinkui tvyrojo rūkas... Kapų nuo keliuko nesimatė - užstojo medžiai, tad aš mačiau tik vartelius... Prieiname prie vartelių, Donatas juos atidaro ir... Tai ką aš pamačiau - nepakartojama... Atsiveria apleistų kapinių vaizdas - ankstyvas rytas - prietema, aukšta žolė, apgriuvę medžiai, porą kalvelių, rūkas pažeme ir antkapiai - apgriuvę, išvirtę, išversti, pasvirę. Nerealus siaubiakas. Super! Šiais metais ir medžiai prie keliuko nupjauti ir žolė ne tokia aukšta... Na, bet iš nuotraukų susidarysite bendrą, mano nupasakotą vaizdelį :)
   Dar pasisvečiuojame pas Donatą ir apie pietus miname link mano kaimo - Kazitiškio. Vėl pravažiuojame Kirdeikius, pasukame link Ginučių, pasigrožime Ginučių vandens malūnu, pravažiuojame Vainiūnus ir jau Kazitiškyje. Mus pasitinka mano bobute, teta, dėdė ir pusbrolis. Pasisvečiuojame porą valandėlių ir miname link Ignalinos. Traukinys dar už poros valandėlių, tad nusprendžiame pavažiuoti link Palūšės, o jei leis sveikata tai ir link Švenčionėlių (dar 30 km). Prie Palūšės Donatui pradeda mausti kelią ir mes nutariam grįžti į Ignaliną. Palšėje išsimaudome ir aplankome Bažnyčią.
   Palūšėje atsitiko nerealus bujeris. Leidžiantis nuo bažnyčios kalno suvažinėjau paukščiuką :) O buvo taip... Varau nuo kalno ir prieš mane staiga žemai pralekia paukščiukas, o iš paskos antras, bet antrasis nespėja. Pakliūna po mano ratu. Ne į ratą, bet po ratu - tik plunksnos pažiro. Donatas sakė, kad vaizdas buvo nerealus - kažkas atlėkė ir pažiro plunksnom... :) Dar sustojom lavono paieškoti, bet neradom...
   Grįžtame į Ignaliną, sėdame į traukinį ir namoooooooooo.

EPILOGAS

   Numynėme 200 km. Tokia kelionė mums abiems buvo pirmoji. Tai buvo puiki kelionė ir mes nusprendėme, kad važiuosime dviračiais dar ne kartą.


   Sėkmės visiems ir keliaukite dviračiais!!!

JAKA, Vilnius
mob. 8 689 89082
jaka@delfi.lt