PROLOGAS

   Praėjo kelios dienos po kelionės į Aukštaitiją (2002 07 06-07), grįžo Tomas iš Maskvos išgirdo mūsų kelioninius nuotykius ir pats užsinorėjo tokioje kelionėje sudalyvauti... :)
   Savaitgalį nutarėme važiuoti į Dzūkiją.
   Šį kartą mantą ėmėme rimtesnę: Kadangi planavome miegoti lauke, tai ėmėme ir miegmaišius, ir čiužinius, ir palapinę.
   Pagaliau savaitgalis (2002 07 20). Šį kartą negalėjo Donatas, tai keliaujame mudu su Tomu.

Liepos 20 d. (šeštadienis)

   Ryte sėdame ant dviračių ir miname link Vilniaus ribos už Naujininkų.
   Pradžia sunkoka. Labai karšta ir stiprus priešpriešinis vėjas - greitis 20-22 km/h (kaip esant palankiom sąlygom - iki 30km/h). Labai greitai sukaistame, bet už 10 km išsimaudome dumbliname upeliūkštyje - Vokė. Nors atsigaiviname...
   Privažiuojame Baltąją Vokę. Labai neįdomus miestelis. Nusiperkame atsigerti ir miname toliau.
   Važiuojame miškais, keičiame važiavimo kryptį - vėjas nebepučia priešais, tad ir minti lengviau. Privažiuojame įdomią iškirtą. Iškirtoje Paliktos tik dvi pušys - ir tos apdžiuvusios (1 nuotr.).
   Privažiuojame link Pirčiupių (2 nuotr.). Nutariame atsigaivinti vietinėje užeigoje. Pasėdėjom ir nutarėm minti toliau. Tik išėjom iš užeigos ir, kad davė lietus kaip iš kibiro su žaibais ir griaustiniais - galvojam - baigėsi mūsų kelionė, kas namo parveš. Grįžtam vėl į užeigą ir paimam dar alaus. Kaip sakoma rytas už vakarą protingesnis... Po pusvalandžio pasirodė Saulutė :) Užsukame į Pirčiupius, prisimename su Tomu mūsų mokyklos laikų ekskursijas su klase į šias vietas ir miname toliau.
   Pravažiuojame Valkininkus, priminame Valkininkų geležinkelio pervažą. Pas vietinius pasiskoliname kibirą ir iš šulinio pasisemtu vandeniu puikiai atsigaiviname. Miname toliau.
   Sustojame pailsėti (3 nuotr.). Privažiuojame Senąją Varėną, kur nusiperkame atsigerti, o Tomas tuo metu atgauna kvapą (4 nuotr.). Senoji Varėna - gražus miestelis, tad čia įsiamžiname (5 nuotr.). Labai graži bažnyčia - sustojame ja pasigrožėti ir tenka pasislėpti nuo trumpo lietučio (6, 7 nuotr.).
   Privažiuojame Varėną. Išsimaudome Varėnos prieigose, nusifotografuojame (8 nuotr.) ir važiuojame į miestą. Aplankome centrą (9, 10 nuotr.), užkandame, pailsime ir nors jau vakaras, bet galvojame pasiekti Marcinkonis. Varėnoje nelabai į ką yra pasižiūrėti... Yra viena centrinė gatvė, kurioje tusinasi vietinis jaunimas. Pati populiariausia mašinas - Golf II. Svarbiausia, kad butų beisbolkė ant makaulės, alkūnė pro langą iškišta ir rusiškas bumčikas. Mes su Tomu Varėną praminėme "golfistų" miestu...
   Paliekama Varėna, bet už 10 km nutariame statyti palapinę, nes jau temsta. Nors pakelėse nemažai poilsinių aikštelių, pavažiuojame toliau nuo kelio ir įsikuriame pušų paunksmėj... :)
   Vieta labai graži - vėjas siūbuoja pušis, o viena pušis visą naktį girgždėjo - gamta... Nusiunčiame linkėjimus SMS draugams Vilniuje ir miegame.

Liepos 21 d. (sekmadienis)

   Atsikeliame apie 11.00 (11 nuotr.). Susitvarkome mantą ir miname toliau.
   Pasiekiame Marcinkonis. Gražus miestelis. Pervažiuojame visą, išsiaiškiname kada traukinys į Vilnių, nusiperkame užkasti, susipažįstame su mergaite iš Varėnos (12, 13 nuotr.). Taip gerai susipažinome, kad ji mus pakvietė į svečius kitam savaitgaliui, tik aš žioplys, kažkaip levai jos telefono numerį bandžiau išsaugoti, kad net neišsaugojau... Paplepėjome su mūsų nauja pažįstama ir nutariame aplankyti Merkinę. Pakeliui nusifotkiname prie Marcinkonių bažnyčios (14 nuotr.). Kaip tik sekmadienis ir bažnyčioje pamaldos, tai ir varpų paklausėme ir čiabuvių iš visų aplinkinių kaimų visaip išsipusčiusių prisižiūrėjome... :)
   Miname link Merkinės palei Merkį. Skroblo ir Merkio santakoje sustojame išsimaudyti. Skroblo vanduo nerealiai šaltas, o už 2 m Merkio vanduo jau normalus - labai įdomus kontrastas... Pamatome keliautojus plaukiančius baidarėmis. Jie kaip tik čia sustojam ir mes su jais persimetame žodeliu, kitu.
   Miname toliau. Nerealiai karšta, bet kelias geras, o vėjas palankus ir mes lekiame miško keliu, privažiuodami ir pravažiuodami kaimelius... :)
   Pagaliau Merkinė... Pravažiuojame visą miestelį ir miname link piliakalnio. Piliakalnis aukštas.... status... lipti reikės... aukštai.... :) Na bet mes prirakiname dviračius ir lipame... Vaizdas nuo piliakalnio nerealus - Nemuno ir Merkio santaka (15 nuotr.). Grožimės vaizdu. Juokiamės įsivaizduodami kaip kryžiuočiai turėdavo į tokį kalną lipti... ir ridentis atgal... :) Važiuodami atgal nusifotografuojame prie Merkinės bažnyčios (16 nuotr.).
   Užsukame į muziejuką pačiame centre. Muziejaus prižiūrėtojas, kadangi mes buvome vieninteliai lankytojai, tai jis mums mielai aprodė visus eksponatus ir papasakojo muziejaus ir miestelio istoriją. Žmogelis muziejų pats prižiūri, pats renka eksponatus ir pats sau viršininkas - labai myli savo darbą ir gyvena juo. Prieš karą Merkinėje buvo labai daug žydų - 2/3 ir parduotuvė buvo kas antrame name. Buvo labai daug saldainių fabrikėlių ir laikrodžių gamyklėlių. Laikrodžių dalis veždavo iš Vokietijos, o surinkinėdavo čia. Radau vieną laikrodi (na žinote tokie didžiuliai žadintuvai) tokios pat firmos, kaip ant mano riešo - JUNGHANS. Ir tada ir dabar šie laikrodžiai vertinami.
   Užsukame į Merkinės Kryžių kalnelį. Po karo stribai sušaudytus miškinius versdavo prie bažnyčios, o paskui veždavo į miškelį šalia miestelio. Dabar ten pastatyta koplytėlė (17 nuotr.) ir ant kalnelio kryžiai (18 nuotr.). Ten palaidota keli šimtai kovotojų.
   Paliekame Merkinę ir miname atgal, link Marcinkonių. Tai mūsų paskutinis ruožas, todėl naudojame paskutinius jėgų resursus. Laikome 30 km/h ir daugiau :) Labai labai karštas, todėl prakaitas nuo mūsų teka upeliais. Sustojame atsipūsti ir pasekmės matyti nuotraukoje (19 nuotr.) - Tomo subinė šlapia, o aš buvau atsigulęs ant asfalto, kai atsikėliau liko prakaito dėmė (šalia Tomo kojos).
   Sulėtiname tempą ir ramiai pasiekiame Marcinkonis.
   Nusiperkame bilietus, sėdame į traukinį (dar sulipo porą šeimų su dviračiais - vagonas tapo "dviratininkų vagonu") ir atvykome namo.

EPILOGAS

   Numynėme 180 km. Tomui kelionė labai patiko ir jis nors pavargęs, bet labai patenkintas. Aš irgi - pavargęs ir patenkintas :)


   Sėkmės visiems ir keliaukite dviračiais!!!

JAKA, Vilnius
mob. 8 689 89082
jaka@delfi.lt