• priemonę nuo uodų (nusipirkome Rygoje, po to, kai pirmą naktį mane "valgė" uodai, o Donatą skruzdėlės ir kitokia bjaurastis);
  
• žibintuvėlis (naktį labai prireikia).
  

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienis)

    7.40 iš Vilniaus traukiniu išvykstame į Šiaulius. Didžiausia nuostabybė (liet. "prikolas") traukinyje - tai "vietos dviračiams". Iš paprasto kraštinio kupė, pastačius laikiklius dviračiams padaroma "dviračių vieta". Ką gi - europietiška... Tik didžiausia problema į tą kupė tuos dviračius įvaryti. Nuėmę visą mantą, galvojome, kad reikės nuimti ir vairus. Bet šiaip ne taip įspraudėme. Prie savo dviračių pasilikti neleido nors ten ir buvo gultai. Kupė užrakino, o mums liepė eiti kur norime... Kadangi sėdimų vietų tai nelabai buvo, išsiskyrimas su dviračiais mums buvo ypač skaudus - ko ne visą kelią teko stovėti ir tik prieš pat Šiaulius galėjome pasikeisdami po posmą nusnausti.
    Į Šiaulius atvykome apie 10.00. Susitvarkėme mantą, nusifotkinome prie garvežiuko (1 nuotr.) ir patraukėme į Šiaulių centrą. Ketinome apžiūrėti Šiaulių lankytinas vietas, tačiau tuo metu lankytiniausais objektas atrodė maisto parduotuvė. Tik patenkinę kūniškus geidulius, pajutome, kad atsiranda ir dvasiniai poreikiai. Pervažiavome centrine Vilniaus gatve, nusipirkome rinkinuką padangoms klijuoti (kurio taip ir neprireikė), apžiūrėjome labai gražų Šiaulių centrą. Užsukome į informacijos centrą, kur mums visokių bukletų pridalino ir šiaip suteikė visokios informacijos apie Šiaulių raj. lankytinas vietas (kurias gal aplankysime kada nors), bet kadangi mūsų tikslas Latvija, tai... Pavalgėme miesto parke, kuris labai šiukšlinas ir kuriame yra tarybinių laikų karuseles (tokios, kur Palangoje prieš 10 m. buvo), kurios vežiojo 2 vaikus. Viena bobute prižiūri visas karuseles, o kitos dvi bobutes savo anūkus atvedė pasivažinėti jomis ir su prižiūrėtoja pasišnekėti :).
    Apie 12.00 išvykstame link Joniškio. Užsukame į Kryžių kalną (2, 3 nuotr.). Aš jame nesu buvęs, tai labai norėjau pamatyti (labai patiko). Donce buvęs kelis kartus, tai lukterėjo kol aš ji apeisiu.
    Miname toliau. Diena labai karšta +32°C ir daugiau. Gerai, kad geras kelias ir palankus vėjas. Norisi išsimaudyti, bet niekur nėra jokių vandens telkinių. Geriame mineralini. Donce geria greipfrutinį "Vychy", o aš latvišką "Montavit". Taip sakant - skaidri akimirka - gal, todėl iki šiol ir nevedęs... Jį geriau visą kelionę, nes jis lieka skanus ir kaip būna šiltas. Porą kartų pabandžiau kitus tai nepatiko - kol šalti tai skanūs, bet kai sušyla tai skonis jau labai bjaurus pasidaro. Tuos abu teko sušilusius išpilti. Tą dieną išgėrėme po 3 1.5 l butelius. O karšta tai labai...
    Joniškis. Įvažiavus į miestą, tai kokį kilometrą vien gamyklos. Toks peizažas nekoks, todėl nutarėme gamyklas iškeisti į kelias riekeles arbūzo. Nusiperkame arbūzą, kurį suvalgome šalia kelio ant žolytės. Šiek tiek padėjo. Tačiau suprakaitavę kūnai šaukte šaukiasi vandens... O jo vis nėra... Pakalbame su vietine mergaite, kuri pasiūlo kažkokią balą miesto centre. Maudytis baloje nenorime, todėl pervažiuojame miestą (centre graži bažnyčia (4 nuotr.) (tuo visas Joniškio grožis ir baigiasi)), Donce nusiperka Latų, nusiperkame gerti ir miname link Latvijos.
    Vis dar karšta ir vis dar norisi maudytis. Likus keliems kilometrams iki sienos pagaliau išsimaudome!!! Dievai išklausė mūsų maldas - mažas tvenkinukas, kuriame maudosi vietiniai vaikai, priėmė į savo vėsą mūsų "griešnus" kūnus.
    Pasienyje kelios fūros ir kelios lengvosios, bet mums be eilės. Patikrina pasus ir po 5 min. miname link kito posto. Čia tik paklausia ar tūrime ką deklaruoti ir praleidžia nieko netikrinę. Privažiuojame latvių postą. O čia kariškas vaizdelis - vienas pasienietis guli, krapšto nosį, kitas sėdi ant palangės (aiškiai matyti, kad nepersidirba). Mes jiems tai dar viena proga praskaidrinti nuotaiką. Ką vežate? Narkotikų, ginklų? Kur važiuojate? - atsainiai paklausinėja. Donce atkerta, kad viską jau atėmė. Pažvengiame ir miname link kito posto. Pagrindinis latvių punktas tai nerealus. Jei lietuvių tai pora medinių būdelių, primenančių lauko tualetus, bei mūrinis namukas, tai latvių pusėje - didžiulis modernus kompleksas. Latvių pasienietis labai rimtas. Paėmęs pasus klausinėja kur važiuojame, pas ką, kodėl ir pan. Kol laukiame pasų susipažįstame su porele latvių. Bachūriukas su mergaite keliauja autostopu. Buvo Vokietijoje, dabar važiuoja namo. Bachūriukas visą Europą išmaišęs, mergaitė pirma kartą važiuoja, bet sako, kad labai patikę. Gitara permesta per petį rodo, kad jie neliūdi jei jiems niekas nestoja :). Po 15 min. paliekame pasienio postą už nugarų. Dar po kiek laiko ir pasienio zoną (5 nuotr.)
    Kelias labai blogas ir nuobodus (visi keliai, išskyrus autostradas, blogesni už Lietuvos). Kelias visą laiką tiesus iki horizonto, tai mini mini iki horizonto, o privažiuoti jo niekaip negali...
    Pirmas latviškas kaimas - Eleja. Pirmas juokingas užrašas - "Veikals" - parduotuvė. Miname iki Jelgavos. Iki jos nuo pasienio 50 km. Labai įdomus dalykas tas, kad Visoje Latvijoje autobusų stotelėse niekur nėra šiukšlių dėžių, matyt, vis tiek nėra kam jų valyti. Mes visada kas 10-15 km sustojame pailsėti stotelėse, bet taip niekur ir nematėm šiukšliadėžių...
    Atvykstame į Jelgavą. Pavalgome. Labai juokingos kainos, bet viską reikia dauginti iš 6. Pavalgome už 4 latus - 24 Lt. Pervažiuojame centrą, nusifotografuojame (6 nuotr.) ir spūdiname link Rygos. Iki Rygos 50 km, o jau vakaras. Už Jelgavos labai daug tvenkinių, kur miestiečiai maudos. Labai daug žmonių, bet grūsties nėra, nes paplūdimys aplink visą tvenkinį, o tvenkinių, palei kelią matėme gal 10. Mes nestojame, nes jau karšta ir nėra laiko.
    Važiuojame autostrada. Kelias labai geras ir vėjas palankus. Mes važiuojame šalutine juosta. Jos plotis kaip ir normalios juostos, todėl važiuojame pora - taip linksmiau. Kas 10 km sustojame 5 - 10 min. pailsėti. Nors jau numynėme apie 100 km, bet greitis 30 km/h. Abiem atsivėrė antras kvėpavimas. Tokį tempą išlaikome iki pat Rygos.
    21.30 jau Rygoje. Iki centro važiuojame dar apie 30 min. Labai intensyvus eismas. Kad Ryga didesnė už Vilnių matosi iš karto. Daugiau mašinų, dvigubai platesni keliai. Padarė įspūdį Dauguva. Visos nerys ir nemunai... Dauguvos plotis apie 700 m (pagal spidiką). Važiuojame į senamiestį. Paskambiname namo. Sustojame prie kiosko - Doncei prasidėjo nikotino abstinencija. Jis lieka patenkintas - pasirinkimas didesnis nei pas mus. Susipažįstame su čiabuviu, nuolatiniu šio kiosko lankytoju. Pavadinome ji "Tobiš", nes jis dažnai vartojo šį žodį (čia toks priežodis rusų kalboje). Jis iškarto pasidarė mūsų draugelis, anot rusų "nerazlej voda" ir pradėjo pasakoti apie senamiesti ir pan.
    Senamiestis - nerealus! Nors ketvirtadienis, kunkuliuote kunkuliuoja - labai daug žmonių, veiksmo, mašinų, garsų... Sutinkame lietuvę (mes važiuojame su Lietuvos vėliavėle). Pasišnekame apie šį bei tą. Prisėdame lauko kavinėje. Geriame alų "Lačplėsis" (Lačplėsis - latvių karžygys, kovojęs su kryžiuočiais, anot legendų buvęs toks stiprus, kad rankomis galėjęs perplėšti lokį ("Lokių plėšytojas" - tiesioginė šio žodžio reikšmė)). Aš tai kaip nesu alaus gėrikas, tai man jie visi vienodi, bet Donce sako, kad lietuviškas geresnis (ir apie kitų rūšių alų jis taip sakys). Prie mūsų, kaip sako rusa "otkuda nevozmisj" priskreta etatinis draugelis Tobiš. Kaip čia mes susitikome... nežinau.... (7 nuotr.). Prasėdėjome iki 12.00. Tobiš tai mums visokių bajerių pripasakojo, būtų ir nebūtų istorijų (tik neaišku kurios yra kurios). Pagyrūnas nežmoniškas - neduok jam valgyti, duok pašnekėti. Šnekėjo ir šnekėjo, nors nei mes klausdavom nei ką. Ir kad jis apvažiavęs daug kur, ir kad dirbo Sibire upeiviu ir daug babkių uždirbdavo, kad Rygoje turi krūtą būtą anglim kūrenamą, ir kad turi kepyklą ir kepa Latvijos kaleimams duoną (papasakojo apie Latvijos kaleimus), ir kad pažįstamas popas padarys jam iškvietimą į Kanadą, ir kad jis dar važiuos į Australiją (nes nori pasaulį pamatyti) ir dar daug visokių dalykų. Šiaip tai su juo buvo linksma, tik gaila, kad mūsų fotoaparatą išmetė ir nuo tada tekdavo su pagaliuku fotkinti.
    Po miestą tūsinames iki 3.30. Labai daug merginų ir visos labai gražiai šypsosi :).
    Rygoje labai daug bomžų. Jei tik kur sustojame tai iškarto prisistato ir prašo 10 - 20 santimų (0.60, 1.20 Lt). Reikia miegoti, o miegoti nėra kur... Pakalbinam vietinį jaunimą, tai siūlo miegoti prie tiltų (ten tipo pievelės), tai ten ir varome.
    Nusileidžiame prie Dauguvos, lendam į krūmus (tamsu ir nieko nesimato :)) pririšame dviračius vieną prie kito, apsivynioju aplink ranką, lendame į miegmaišius ir miegame. Į miegmaišius, pasirodo, sulindome ne vieni... Aš miegojau su uodais, o Donatas su skruzdėlėmis. Štai kuomet būtų pravertusi latvių epo herojaus Lačplėsio patirtis... Bet ko gero lokius plėšyti yra šiek tiek papraščiau... Miegas buvo visai ne koks, kas pusvalandi vis pabusdavome.

Rugpjūčio 2 d. (penktadienis)

    Atsikeliame apie 9.00. Einu apsidairyti. Aplinkui nerealus šiukšlynas (naktį tai nesimatė). Skardinės, pūslės nuo alaus ir prie kranto bomžai grupelėmis po 3 - 4 - žodžiu, miegojome beveik sąvartyne :).
    Pavalgome. Mums bepusryčiaujant aplinkui pradėjo bėgioti žiurkė (pasirodo miegojome žiurkės kaimynystėje). Gana nemaža, bet mes geros kaimynystės vardan ją dar ir pamaitinome. Išsiskiriame kaip seni draugai.
    Nutariame išsimaudyti Dauguvoje. Čia tipo miesto pliažas - vaikai maudosi, pensininkai deginasi ir pan. Man latviukų kalba, tai kaip kačiukų miauksėjimas :). Vaikams bežaidžiant su kamuoliu vėjas jį nupūtė, tai Doncė kaip koks tikras latvių tautos herojus plaukė vytis, įplaukė į Dauguvos srovę ir labai sunkiai išplaukė. Ten kur įlanka tai jokios srovės nėra, bet jis užplaukė į pačią tėkmę, tai, sakė, labai jau srauni. Kamuolį grąžino, tai vaikučiai labai apsidžiaugė (o verkė tai net pasikūkčiodami). Nusifotkiname (8 nuotr.) ir varome į senamiestį.
    Po šios nakties nutariame nusipirkti deziko nuo uodų :)ir vadovaudamiesi kišeniniu miesto gidu, pradedame ekskursiją po lankytiniausias miesto vietas. Nusifotkiname prie "Gildijos namų" Šie rūmai per II Pasaulinį karą visiškai sugriauti ir po karo atstatyti (9 nuotr.). Užlipame į Šv. Petro bažnyčios varpinę (susitariame, kad dviračius būtų galima palikti fojė, o ne lauke), kaina - 1 LVL. Susipažįstame su estukėmis (10 nuotr.). Jos čia atvarė 1 dienai. Sako estai taip daro - atvaro ryte, vakare arba kitą rytą išvaro. Prie bažnyčios stūkso skulptūra Bremeno muzikantams (11 nuotr.) (juk žinote šio multiko herojus asilą, šunį, katę ir gaidį). Keliaujame toliau po senamiestį. Labai juokingi gatvių pavadinimai ir sunku orientuotis pagal žemėlapį. Gatvelės siauros pavadinimą perskaitai, pakeli galvą ir užmiršti kaip gatvė vadinasi :) (Kaleju, Gleznotaju, Smilsu, Klostera ir pan. pav.). Labai graži katedra (12 nuotr.). Labai gražūs ir dideli parkai, fontanai, ir latvės (13, 14, 15, 17 nuotr.) Labai neblogai atrodo kabantis tiltas (16 nuotr.) Dar aplankome Lietuvos ambasadą (18 nuotr.) ir 17.00 paliekame Rygą (19 nuotr.).
    Išvykstame į Jurmalą (ten dabar festivalis "Jauna vilnis" ("Nauja karta" atrodo)). Kelias geras, vėjas palankus tai greit ir numiname. Jurmala labai ilga - gal 15 km. Vis mynėme į centrą, mynėme mynėme, pagaliau nutarėme paklausti kur centras, tai pasakė, kad reikia atgal 5 km minti :). Nutarėme minti pakrante (20 nuotr.). Sutinkame lietuvę (mes gi su vėliavėle :), kuri mums pasako kur yra informacijos centras. Ten ir važiuojame. Nufotkiname Jurmalos bažnyčią (21 nuotr.). Apskritai Latvijoje liuteronų bažnyčios be jokių papuošimų - plikos sienos (tiek išorėje, tiek viduje). Viduje altorius, suolai ir plikos sienos - jokių paveikslų. Informacijos centre sužinome kur galima pernakvoti, kur yra kempingas. Tokių marketingo stebuklų kaip Palangoje su bobutėm siūlančių kambarius ten nėra. Kartais būna sako kelios bobutės, bet mes sutikome tik 1 :), kuri nelabai norėjo mums nuomoti kambariu, nes mes planavome tik 1 nakčiai (pasirodo klydome:).
    Nepavykus su bobute užmegzti diplomatinių santykių, nusprendžiame nakvoti kempinge. Iki kempingo apie 8 km, bet mums vėtytiems ir mėtytiems dabar toks atstumas kaip ir neatstumas... Pakeliui nusifotkinu su ilgakoje (gaila nuotraukoje nematyti) Alisa (22 nuotr.). Apsistojame kempinge. Kaina 1 LVL už palapinę ir po 1 LVL už žmogų (iš viso 18 Lt parai). Yra nemokami dušai, tulikai. Išsimaudome, išsivalome dantis ir miegoti... Rytoj planuojame važiuoti namo, nes sekmadieni turime būti Klaipėdoje jūros šventėje, pirmadienį į Doncei į darbą.

Rugpjūčio 3 d. (šeštadienis)

   Atsikeliame 10.00 (23 nuotr.). Varome į vandens atrakcionus (24 nuotr.), bet ten maudosi vieni mažiukai, o tėveliai filmuoja ir fotografuoja, tai mes nutarėme nesimaudyti... Varom į pliažą. Ten labai neblogai tūsinosi vieni rusai - su banglentėm su parašiutais (25 nuotr.). Pliažas per visą miestą (apie 15 km ilgio), gulkis kur nori, vietos kiek nori, jei nori gali imti kėdes - nemokamai. Su Palanga nepalyginti - nei tokių kamščių, nei tokių kainų (alaus bokalas centrinėje gatvėje kabake 3.5 - 4 Lt). O vietiniai galvoja, kad pas juos čia žmonių nerealiai, nes festivalis vyksta. Sakom, palyginti su Palanga tai čia tuščia... Vienu žodžiu pliaže atsigulėme ir užmigome... Atsikėlėm po pietų abu įdegę ir nudegę :). Nutarėme nevažiuoti ir pasilikti dar vienai dienai. Donce paskambino į darbą, kad dar užsilaikys vienai dienai.
   Nusipirkome valgyti. Kaip minėjau kainos juokingos (kai tik įeini į parduotuve, bet ne kada pradedi versti į Litus): rūkyta dešra - 2.75, šprotai - 0.29, limonadas - 0.30 - 0.40, Cola - 0.69, pomidorai, agurkai - 0.55, pienas - 0.28, duona - 0.30. Bajeriai su lietuviškais šokoladukais Dar2, Tiko ir kt. Jie ten pigesni!!!. Kaina - 0.13 LVL - 75 cnt.
   Grįžę pavalgėme, persirengėme ir atgal į centrą. Vakare žmonių tai jau daugiau. Aplinkui tusofkės, centre jaunimas kiekvieną dieną breiką varydavo, žodžiu būdavo į ką pažiūrėti. Nuvarėme į festivalį (ne į patį, nes žmonių tai nerealiai - su dviračiais be šansų ir dar policija gražiai perspėjo, kad būtume atsargūs, netgi bandė kalbėti angliškai :). Šiaip tai festivalis tai labai populiarus, nes bilietai būna išpirkti jau iki pietų (kaina - 8 LVL). Tą vakarą buvo bajeris. Sėdime kabake, šnekamės, prieina vaikinas su mergaite, kažko paklausia latviškai (tipo ar galima sėstis (laisvos vietos buvo tik prie mūsų)), mes atsakome rusiškai, kad galima ir šnekamės toliau. Po akimirkos mergaitė atsisuka ir sako... lietuviškai... atsiprašau bet aš lietuvė :). Pasirodo jos tėvas latvis ir ji jau 7 metus gyvena Latvijoje, mokosi ir pan. Vardas - Gita, vaikino vardo neprisimenam, nes labai jau latviškas. Na mes pradėjome kalbėti rusiškai, kad jos draugas suprastų ir labai labai fainai praleidome vakarą. Gita, mergina nepėsčia - pasirodo mėgsta kartais papūsti - išsitraukė žolės ir mes tiesiog vietoje, prie pat žmonių srauto apsipūtėme :) Tūsinomes gal iki 24.00. (26 nuotr.).

Rugpjūčio 4 d. (sekmadienis)

   Šiandien tikrai turime varyti iš Jurmalos. Nutariame, kad pabūsime iki pietų ir varysime. Vėl į pliažą, vėl deginamės, maudomės - ilsimės. Susipažinome su rygietėmis Tania ir Julia (Rygiečiai beveik kiekvieną dieną atvaro į Jurmalą (kursuoja mikriukai, tai jiems pusvalandis kelio iki Jurmalos) ir labai neblogai praleidome laiką (27, 28, 29, 30, 31 nuotr.). Davė telefonus, adresus ir pakvietė į svečius, atsibučiavome ir atsisveikinome. Dar pasivažinėjome po Jurmalos centrą (32, 33, 34 nuotr.) ir į grįžome į kempingą ruoštis kelionei į Liepoją. Nors jau 19.00, bet dar kokių 50 km numinsime iki kol sutems. Tvarkomės daiktus, ruošiamės valgyti ir prie manęs prieina mūsų kaimynė ir prašo, kad paskolinčiau dviratį iki parduotuvės. Sakau, kad galiu palydėti. Na žodžiu nuvažiuoju su kaimyne Ania į parduotuvę, ten ji apsiperka ir grįžtame atgal. Taip gavosi, kad jos mus pakvietė pasitūsinti. Na mes vėl nutarėme šiandien nevažiuoti (vėl paskambinome į darbus, kad negrįšime) ir pasilikome su kaimynėm (Ania ir Lenos) tūsintis. Prie mūsų dar prisidėjo vokietis Tobias - gavosi internacionalinė tūsovkė (35 nuotr.). Buvo labai geras tūsas iki ryto (viena pikta senė vokietė vis lipdavo iš palapinės mus raminti, neva ji negalinti miegoti (tipo kaip nori tylos viešbutyje... už 18 Lt...). Šioje tusovkėje linksmiausias bajeris buvo tas, kad Tobias mokėjo tik vokiškai ir angliškai, o viena Lena tik rusiškai ir angliškai, bet abu jau gerokai įkaušę susikalbėjo :). Buvo labai įdomu stebėti kaip Lena kažką labai įtemptai jam aiškina, o jis atidžiai klauso, o paskui jis atsakinėja, o tada ji atidžiai klauso :)))

Rugpjūčio 5 d. (pirmadienis)

   Atsikėlėme apie 11.00. Šandien jau tikrai važiuojame. Išsimaudėme, pavalgėme, susikrovėme daiktus, atsisveikinome su mergaitėmis, Tobiasu, kitais pažįstamais ir išvažiavome. Nutarėme važiuoti į Ventspils ir paskui pakrante į Klaipėdą. Nors kelias pailgėja apie 150 km., bet visi sakė, kad Ventspilyje labai gražu - pilis, karvių statulos ir kiti prikolai. Apie 20 km už Jurmalos privažiuojame monumentą tarybiniams kariams (36 nuotr.) (beje Latvijoje jų nemažai). Pirmas didesnis miestelis mūsų kelyje - Tukums. Labai gražus miestelis ir gana išsiplėtęs - iki centro 3 km. Labai graži Šv. trejybės bažnyčia pastatyta 1644 m. (37 nuotr.). Miestelis labai senas (6 - 13 a. stovėjo medinė lyvių pilis, paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1253 m.). Labai gražus centras, įdomios gatvelės, graži gamta - šlaitai, pušynėliai. Miestelyje vieno stataus kalno viršūnėje yra kapines. Ten tik keli kapai (kunigai kokie ar kas...), bet bajeris tas, kad lipi vos ne keturiom į ta kalną, užlipęs pamatai atsivėrusį nuostabų apylinkių vaizdą ir nedideles kapinaites. Miestelyje užtrunkame kelias valandas (dar sutepame dviračių grandines (laukėm kol ateis pardavėjas), nusiperkame pavalgyti, pavalgome ir miname toliau. Jau pradedame abejoti ar pasieksime Ventspilį.
   Keli kilometrai už Tukums - Jaunmoku pilis (38 nuotr.). Pilis pastatyta 1901 - 1903 m. Muziejuje nebuvome tik šiaip pasivaikščiojome aplinkui.
   Vis dėlto į Ventspilį nevažiuojame... Sukame į kairę link Liepojos. Privažiuojame Kandavą (39 nuotr.). Kandavoje gyvena kaip ir Latvijos čigonų bendruomenė. Mes dar pagalvojome iš kur čia tiek čigonų (nes niekur kitur nematėme), o tik paskui latviai pasakė, kas čia prie ko. Kandavoje nusiperkame gerti ir miname toliau.
   Sekantis miestelis - Sabile - gražus mažas miestelis. Užsukome į informacijos centrą, gavome žemėlapių ir patraukėme toliau.
   Keli kilometrai už Sabiles radome gražų ežeriuką iš kurio teka upelis (40, 41 nuotr.). Labai gražus vaizdelis. Ten tipo poilsio bazė kažkokia yra, bet nebuvo nė vieno žmogaus išskyrus palaidą šunį, kurį mes pavadinome Džeriu ir jis klausė šio vardo (jo tikrasis gal panašiai skambėjo) ir ateidavo kviečiamas. Jis dar kurį laiką bėgo iš paskos, bet paskui pasiliko miške...
   Miname link Kuldigos. Pravažiuojame pora miesteliukų 42 nuotr.). Kuldigoje būname jau vakare. Nusiperkame valgyti pavalgome ir varome į laukus miegoti. Dviračius pririšame prie medžio patys į miegmaišius ir... Aš tai atsijungiu akimirksniu. Doncė dar mane žadino kelis kartus - tai knarkiu, tai kažkas vaikšto aplinkui, bet man tai jau niekas nerupėjo, net jei iš tikro ir vaikščiojo. Beje Donce ryte sakė, kad iš tikro kažkas žoles šiureno. Gal koks šuo ar dar kas...

Rugpjūčio 6 d. (antradienis)

   Atsikeliame apie 10.00 (43 nuotr.). Grįžtame į miestelį. Graži Šv. trejybės bažnyčia (44 nuotr.), akmeninis tiltas ir nerealūs kriokliai.
   Iki Liepojos 100 km ir iki Klaipėdos dar 100 km, todėl miname toliau. Toliau mūsų kelyje - Aizpute. Iki pat Aizputės (40 km minėme be poilsio). Aizpute senas miestelis (pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1253 m. Dar prieš kalavijuočius čia stovėjo kuršių pilis Beida). Gražiai sutvarkytas. Jei kur kokia pievelė, tai joje pastatytas vežimėlis su gėlytėm (45 nuotr.) Taip originaliai papuoštos vejos niekur nemačiau. Išsikeičiame latų, nusiperkame fotojuostelę, pavalgome aplankome kalavijuočių pilies griuvėsius (46, 47, 48 nuotr.) ir nufotkiname miestelį (t.y. bažnyčią, nes miestelis labai išsiplėtęs) nuo pilies kalno (49 nuotr.).
   Miname link Liepojos (dar 50 km.). Likus 10 km iki Liepojos išvažiuojame į autostradą Liepoja - Ryga. Kelias labai geras ir palankus vėjas. Greitis buvo 35 - 37 km/h. Tokiu greičiu labai malonu važiuoti.
   Privažiuojame Liepojos apylinkes (50 nuotr.). Liepoja - uostamiestis - labai ilgas miestas. Iki centro važiavome apie 7 km. Nutariame apvažiuoti Liepoją. Centras labai judrus, tramvajai važinėja, paminklas tarybiniams Liepojos gynėjams (51 nuotr.). Nuvažiuojame į Rimi, apsiperkame ir nutariame šiandien nevažiuoti į Klaipėdą. Ta proga nutariame geriau apžiūrėti miestą. Labai graži Šv. Onos bažnyčia (52 nuotr.), gatvėje nusifotkiname ant patrankų (53 nuotr.), užsukame į kapines (mes su Donatu turime vieną bajerį apie žydus, todėl ir nuotrauka tokia) (54 nuotr.), taip pat graži Šv. trejybės bažnyčia (55 nuotr.). Pasivažinėję po miestą varome į pliažą. Išsimaudome, pavalgome, nusifotkinu prie monumento jūroje žuvusiems jūreiviams ir žvejams (56 nuotr.). Privažiuojame vėjo jėgainę. Nors ji neveikia, bet atrodo neblogai (57 nuotr.). Nuvarome ant molo (58, 59, 60, 61 nuotr.) palydėti saulės. Molas atrodo įspūdingai - ypač didžiuliai kubai (aš ant vieno iš jų (58 nuotr.)) sumūryti iš cemento ir akmenų. Tie kubai bangų sumėtyti vienas ant kito kaip kubiukai, o ten kur jie įmūryti į molą, tai ta jų pusė kurią skalauja bangos ne kampuota, o ovali.
   Palydėję saulę nutariame važiuoti į Klaipėdą. Nors jau tamsu, bet nebus karšta minti ir per kelias valandas numinsime. Važiuojame pro uostą (62 nuotr.). Iš Liepojos išvažiuojame 22.00. Pakeliui užsukame į gynybinius fortus, nusifotkiname bunkeryje (63 nuotr.). Tie fortai, tai kažkas panašaus kaip Kauno fortai. Statyti irgi caro laikais 1894 - 1908 m.
   Miname toliau link pasienio. Pakeliui užsukame į Prancūziją - Nicą (64 nuotr.). Iš tikrųjų - Nica - mažas miestelis pusiaukelėje tarp Liepojos ir pasienio. Pavalgome nuperkame lauktuvių - saldainių ir Rygos balzamo (nors alkoholio pardavinėti nuo 22.00 ar 23.00 negalima :) ir miname toliau. Aš važiuoju prieki su dinama, o Donce su mirksiuku gale. Gerai, kad automobilių nedaug, neakina, nes dažniausiai tai neperjungia ilgų šviesų. Niekaip negalime privažiuoti pasienio. Jau buvo tokia mintis, kad kažkur ne ten nusukome, bandėme stabdyti viena mašiną, bet ji nestojo, tai nutarėm važiuoti toliau - kažkur nuvažiuosime... Pagaliau privažiavome pasienį. Ten mūsų niekas nelaukė... Galėjome važiuoti nesustodami, niekam ten neįdomu. Pastatėme dviračius - niekas neišeina. Įeiname į vidų, tai latviai tik susižvalgo ir žiūri kur čia mes mašiną pastatėme ir kodėl jie neišgirdo kaip atvažiavome :). Pasus patikrino ir miname link lietuvių. Prie riboženklio nusifotkiname (65, 66 nuotr.). Su lietuviais panašiai. Išėjo neiškarto.

Rugpjūčio 7 d. (trečiadienis)

   Jau Lietuvoje. Iki Klaipėdos dar 40 km. Minasi sunkiau, nes daugiau mašinų ir jau nuovargis savo daro (numynę jau virš 150 km). Užsukame į Palangą. Palanga pustuštė. Nuvarome ant tilto apvažiuojame ratu girtų Šiauliečių ar Panevėžiečių, ar Marijampoliečių gaują. Dar kartą pervažiuojame Basanavkę, Vytauto gatvę (67 nuotr.) ir į Klaipėdą.
   Minti tai jau sunkoka, bet pagaliau 3.00 pasiekiame Klaipėdą!!! traukinių stotis uždaryta, autobusų - taip pat. traukinys ryte, autobusas 4.00. Laukiame autobuso. Pavalgome kioske levų čeburekų su sultiniu. Autobusas atvažiuoja ir vairuotojas be problemų sutinka paimti dviračius. Mes iš karto užmiegame. Šią dieną numynėme 220 km.
   Apie 8.30 jau Vilniuje.
   Namuose
   Vonioje mirkstu 2 val.
   Labai labai purvinas.
   Labai labai patenkintas kelione.

EPILOGAS

   Kelionė labai patiko, nes pamatėme labai daug naujų dalykų, susipažinome su naujais žmonėmis. Rygos labai gražus senamiestis, už Vilniaus kelis kartus gražesnis ir didesnis. Nors daug kas sako, kad Vilniaus didesnis, bet realiai kur būni Vilniaus senamiestyje? Didžioji gatvė, pilies, Sereikiškės, Katedros aikštė. Rygoje viskas kitaip. Daug gražiau, daug judriau, daug smagiau ir daugiau merginų... :)
   Iš tikro žmonės ten kitokie. Jie labiau paslaugūs (viena mergina mus vedė per dvi gatvės parodyti kur yra informacinis terminalas), draugiškesni, visada parodys, pasakys ir palydės.
   Kelionė nebuvo nei labai varginanti, ne labai sunki. Per dieną numinti 100 km gali bet kas, kas važinėja dviračiu. Kas nori toli keliauti gali nuvažiuoti 150 km nepersitempęs. Vis tiek didesniuose miestuose galima apsistoti porai dienų, tada ir pailsi.
   Vis tik trintis tarp latvių ir rusų yra. Nepasakyčiau, kad priešprieša atvira, bet bent jau jaunimas, tai pasišaipo vieni iš kitų.


   Sėkmės visiems ir keliaukite dviračiais!!!

JAKA, Vilnius
mob. 8 689 89082
jaka@delfi.lt